Miško genetinių išteklių specialistai profesines žinias gilino tarptautiniuose mokymuose
Šių metų liepos 5-8 dienomis Girionyse, Kauno rajone, vyko mokslinius tyrimus ir inovacijas skatinančios bei finansuojančios tarptautinės organizacijos COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) Miško genetinio monitoringo mokymai. Praktinės veiklos vyko Vidzgirio miško paprastojo ąžuolo sėkliniame medyne (Alytaus r.).
Genetinė įvairovė yra kertinis biologinės įvairovės šaltinis, kuris yra labai svarbus miškų gyvybingumui ir jų prisitaikymui prie klimato kaitos. Be to, genetinė įvairovė suteikia atsparumo neigiamiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip kenkėjai ir ligos. Miško genetinio monitoringo tikslas – įvertinti esamą genetinių išteklių būklę ir kiekybiškai įvertinti atitinkamus pokyčius laiko mastu, siekiant išsaugoti ilgalaikį prisitaikymo evoliucinį potencialą.
Vykdant COST „ConservePlants“ veiklas (CA18201), siekiama pagerinti augalų genetinių išteklių išsaugojimą Europoje. Vienas iš pirmųjų žingsnių siekiant šio tikslo – pradėti genetinės stebėsenos ir ypač Miško genetinio monitoringo programas ir kiekybiškai įvertinti genetinės įvairovės pokyčius laike.
Pagrindinis suorganizuotų mokymų tikslas – suteikti dalyviams žinių apie genetinius ir genominius miško genetinės stebėsenos aspektus ir apie tai, kaip pradėti miško genetinės stebėsenos programas, įskaitant sklypo parinkimą, įkūrimą ir priežiūrą; suteikti pagrindinę informaciją apie vertinamus rodiklius ir tikrintojus; lauko ir laboratorinių darbų bei duomenų analizės apžvalgą.
Mokymuose dalyvavo doktorantai, pradedantieji mokslininkai ir gamtos išsaugojimo specialistai iš Graikijos, Olandijos, Prancūzijos, Izraelio, Šiaurės Makedonijos, Slovėnijos, Albanijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, Estijos, Lietuvos ir kt. Europos šalių. Pranešimus renginyje skaitė tarptautiniu mastu žinomi miškininkystės srities mokslininkai iš įvairių pasaulio universitetų ir tarnybų. Prof. Filippos Aravanopoulos (Salonikų Aristotelio universitetas, Graikija) išaiškino genetinio monitoringo esmę ir svarbą, miško medžių rūšių populiacijų sampratą, principus bei jų panaudojimą vykdant miško genetinį monitoringą, dr. Darius Kavaliauskas (Bavarijos Miškų genetikos tarnyba, Vokietija) pasidalijo žiniomis, įgytomis vykdant miško genetinį monitoringą Vokietijos miškuose, supažindino su genetinio monitoringo pastovių sklypų atrinkimo, įrengimo ir priežiūros reikalavimais. Prof. Om Rajora (New Brunswick universitetas, Kanada) pristatė naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, kurie atskleidė kokią įtaką miško medžių rūšių populiacijoms ir jų genetinei įvairovei daro miškuose vykdoma ūkinė veikla ir gaisrai. Prof. Darius Danusevičius (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) pristatė genetinio monitoringo patirtį Lietuvoje ir vykdyto projekto GENTREE rezultatus.
Dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose Valstybinės miškų tarnybos specialistams suteikė ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir padėjo užmegzti ryšius su genetinių išteklių išsaugojimo veiklą vykdančiais kitų Europos šalių atstovais. Dalyviams pageidaujant, suorganizuotas Olandijos ir Prancūzijos atstovų apsilankymas Valstybinės miškų tarnybos Miško medžių genų banko saugykloje bei Sėklų kokybės ir gyvybingumo nustatymo laboratorijoje. Svečiams įspūdį padarė kriogeninis sėklų saugojimas, o ypač Genetinių miško medžių išteklių informacinės sistemos funkcionalumas, kurioje nuosekliai kaupiama detali informacija apie visus Lietuvos miško medžių genetinius išteklius.
Atnaujinimo data: 2022-07-13
Taip pat skaitykite:
Naujai statomų Vilniaus daugiabučių gyventojams ruošiamas 6,5 euro mėnesinis mokestis