Startavo miško genetinių išteklių vertinimo natūroje darbai
Valstybinės miškų tarnybos specialistai įvertino miško medžių genetinių išteklių išsaugojimui ir jų selekcijai svarbius objektus Kuršių Nerijoje.
Vertingiausioms medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti Lietuvoje įsteigti 159 miško medžių genetiniai draustiniai, 185 miško sėkliniai medynai ir įveista 18 klonų rinkinių. Selekcinei dauginamajai medžiagai auginti įveistos 179 miško sėklinės plantacijos ir 94 miško medžių palikuonių bandomieji želdiniai. Visų šių objektų bendras plotas – 6338 hektarų. Dalis iš jų priskirti Europos miško genetiniams ištekliams ir įtraukti į EUFGIS duomenų bazę. Visi objektai priskirti Lietuvos sėklinės miško bazės objektams ir įtraukti į Europos sėklinės miško bazės objektų duomenų bazę – FOREMATIS.
Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai kiekviename iš šių objektų apsilanko ne rečiau kaip kas 6–10 metų. Šiemet miško medžių genetinių išteklių vertinimo ir projektavimo darbai pradėti nuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko. Specialistai apsilankė vieninteliame Lietuvoje kalninės pušies (Pinus mugo) genetiniame medyne – 8,2 ha, kurio net 75 proc. ploto užima brandūs ir perbrendę (126-141 m.) kalninės pušies medynai. Dėl amžiaus, dalyje genetinio medyno bus projektuojami specialieji kirtimai, kurių tikslas – genetinio medyno atkūrimas tik iš jo paties surinkta miško dauginamąja medžiaga, pirmenybę teikiant rotundata formos motinmedžiams.
Įvertini du paprastosios pušies (pinus sylvestris) sėkliniai medynai (2,0 ir 7,3 ha). Vienas iš jų priskiriamas sengirei. Vidutinis jo amžius siekia 190 metų. Čia augančios pušys dera retai ir negausiai, kankorėžiai ir sėklos smulkios, todėl mažėja medyno geba atsikurti, o kartu galimybė išsaugoti šio medyno genetinę įvairovę. Siekiant išsaugoti ir atkurti šį unikalų medyną, bus projektuojami specialieji kirtimai atvejiniu būdu: derliaus metais 1 ha plote išretinant medyną, pašalinant traką, papurenant dirvožemį ir tikintis savaiminio atsikūrimo.
Kitas sėklinis medynas yra 66 metų amžiaus, kuriame 2020 m. atlikti ugdomieji kirtimai, sumažinant skalsumą nuo 0,9 iki 0,7 ir taip užtikrinant optimalų tankį ir medyno tvarumą jo formavimosi metu, padidinant medyno atsparumą vėjavartoms, vėjalaužoms, sniegalaužoms, sniegavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams.
Valstybinės miškų tarnybos specialistai aplankė ir įvertino ne tik miško medžių genetinių išteklių išsaugojimui, bet ir jų selekcijai svarbų objektą – miško sėklinę plantaciją – 2,45 ha. Objektas įveistas 2013 metais, surinkus ūgelius nuo selekciniu požiūriu vertingiausių Kuršių Nerijoje augančių paprastųjų pušų (rinktinių medžių) ir užauginus skiepytus sodmenis. Dėl skurdaus dirvožemio ir specifinių augimo sąlygų, sėklinėje plantacijoje dalis sodinukų žuvo, todėl keletą metų buvo atsodinami. Vadovaujantis valstybinės miškų tarnybos specialistų rekomendacijomis plantacijoje augantys medeliai yra genimi, siekiant suformuoti lajas, kurios gausiai derėtų ir būtų patogu vykdyti sėklų ruošą.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Atnaujinimo data: 2022-05-04
Taip pat skaitykite:
Naujai statomų Vilniaus daugiabučių gyventojams ruošiamas 6,5 euro mėnesinis mokestis