ŠESD apskaitos rezultatai

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje Lietuvoje beveik visu analizuojamu laikotarpiu (1990 - 2020 m.) daugiau anglies buvo absorbuojama, nei išmetama į atmosferą, todėl jis gali būti laikomas anglį kaupiančiu sektoriumi. Išimtis tik 1996 m., kuomet dėl didelių audrų ir po jų sekusių kenkėjų invazijų miškuose buvo sunaikinti dideli eglynų plotai, taip buvo prarastas didelis gyvosios biomasės kiekis, kuris vertinamas kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Kaip matyti iš 1 paveikslo, 2010 – 2014  m. tiek dėl sumažėjusių kitų sektorių emisijų, tiek dėl išaugusios žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus ŠESD absorbcijų, vidutiniškai pusė visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų buvo absorbuojama miškų ir kitų žemės naudmenų biomasėje bei dirvožemyje. Tačiau nuo 2014 m. pastebima absorbcijų mažėjimo tendencija, kurią lemia miškų amžiaus struktūros pokyčiai – senstantys medynai.

1 pav. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos/absorbcija Lietuvoje.

Didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcija pasižymi miško žemės kategorija, taip pat didelė dalis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukaupiama ir pievose bei ganyklose. Emisijas iš produkuojančios žemės (pasėlių, sodų ir uogynų, energetinių želdinių plantacijų teritorijų) lemia kitų žemės naudmenų pokytis į mažiau anglies sukaupiančias produkuojančios žemės naudmenas bei anglies sankaupų mažėjimas dirvožemyje dėl žemės dirbimo. Nedidelė dalis emisijų žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje susidaro ir dėl biomasės netekimo kitas žemės naudmenas paverčiant užstatytomis teritorijomis ar užtvindant.

2 pav. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos/absorbcijos skirtingose žemės naudmenose, teigiamu ženklu žymimos emisijos, neigiamu - absorbcija)

1997 m. priimtu (įsigaliojo 2005 m.) Kioto protokolu Lietuva kartu su kitomis ES narėmis prisiėmė konkrečius įsipareigojimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams mažinti: I Kioto Protokolo ataskaitiniu laikotarpiu - 8 proc (2008 - 2012 m., lyginant su 1990), II Kioto Protokolo ataskaitiniu laikotarpiu (2013 - 2020 m.)  - 20/20/20 (20 proc. sumažinti emisijas, 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą, 20 proc. padidinti energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių suvartojimą). Iki 2030 m. Europos Sąjungos šalys narės įsipareigojo bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, lyginant su 1990 m. Kaip matyti iš 3 paveikslo, Lietuva pirmuosius įsipareigojimus (iki 2012 m.) įvykdė - 2012 m. bendras Lietuvos į atmosferą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo net 69,5 proc. mažesnis lyginant su 1990 metais.

3 pav. Valstybių pasiekimai pirmuoju Kioto įsipareigojimų laikotarpiu (2012 m. duomenys)

Su išsamia Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita (National Inventory Report - NIR) galite susipažinti čia.